Skaitmeninis kodas: svarbus kiekvienas pikselis

Į kino teatrą einu tik jei žinau, kad žiūrėdamas tą filmą namuose „nepajausiu efekto“. Bet, manau, nedaug liko, ir „mini kino teatrą“ kiekvienas galės turėti namuose.

Yra toks posakis „Think big, start small“ (angl. mąstyk apie didelius dalykus, pradėk nuo mažų). Kadangi dauguma lietuvių vis dar aktyviai naudojasi televizijos paslaugomis, žengti į aukštos kokybės vaizdo pasaulį galima pro šią laiptinę. Bet kokiu atveju, skaitmeninė televizija anksčiau ar vėliau prisibels į kiekvieno TV mėgėjo duris.

Aišku, skirtumas nėra toks žymus, kaip „Šilelius“ keičiant spalvotiems televizoriams. Tačiau nusipirkus HD („High Definition“, angl. aukštos raiškos) plačiaekranį televizorių toliau žiūrėti kabelinę, tai kaip apsikirpus užsidėti kepurę.

Skaitmeninės televizijos paslaugas Lietuvoje siūlo ne viena įmonė, aš trumpai aprašysiu naujausią TEO LT pristatytą paslaugą – „Skaitmeninė GALA“ su galimybe saugoti, peržiūrėti bei prasukinėti TV laidas.

Beveik laiko mašina

Pasidomėti šia paslauga mane paskatino reklama, kurioje rodoma, kaip galima sustabdyti, atsukti ir prasukti žiūrimą laidą. Net pagalvojau, kad kažkas išrado laiko mašiną...

Prijungti skaitmeninės TV priedėlį prie televizoriaus galima tiek universalia SCART jungtimi (jos nerasite nebent „Šilelyje“), tiek aukštos raiškos HDMI jungtimi (yra absoliučioje daugumoje HD televizorių). Taip pat reikės antenos.

Prieinamus kanalus priedėlis per kelias minutes „sugaudo“ pats. Naudodamas vidinę anteną Vilniuje radau 36 kanalus, o nusivežęs į gimtuosius Biržus „pagavau“ 23 kanalus.

Bet, kaip sako, svarbu ne ūgis, o smūgis – taigi ne kanalų skaičius, o kokybė ir galimybės.
Jei TV žiūrite pusiau miegodami ir naudojate lempinį televizorių, skirtumą kažin ar įžvelgsite.

Tačiau žiūrint gerą filmą ar nagrinėjant gyvūnijos pasaulio užkulisius (pvz., kiek plaukų turi koala) plačiaekraniame televizoriuje skirtumą nesunku pastebėti. Nėra jokių mirgėjimų, „fonavimo“ ir kitų trikdžių.

Kitas privalumas yra galimybė įsirašyti TV transliaciją. Beje, tik tokiu atveju – pradėjus įrašymą – galėsite laidą sustabdyti (ir skaičiuoti koalos plaukus), atsukti ar prasukti į priekį iki realaus transliacijos laiko (deja, užbėgti transliacijai už akių nepavyks).

Priedėlis turi 160 gigabaitų vietos vaizdo įrašams saugoti (užteks maždaug savaitei įrašo be sustojimo), įrašus galima peržiūrėti vėliau, sudaryti jų sąrašus ar ištrinti. Deja, nors priedėlis turi USB jungtį, prie kurios prijungus atmintinę galima žiūrėti joje įrašytus filmus ar klausytis muzikos, perkelti įrašų į ją nepavyks. Vis tos autorių teisės...

Paslauga kainuoja 29 Lt/mėn., priedėlis 13 Lt/mėn. (išperkamas per 3 metus) bei 50 Lt kasmetinis kortelės aptarnavimo mokestis. Tiesa, šiuo metu vyksta akcija – pirmus metus už paslaugą mokėti nereikia (tik už priedėlį).

Žydrasis lazeris

Kitas aukštas laiptelis siekiant išnaudoti kiekvieną ekrano pikselį – HD filmai. Parduotuvėse (tiesa, dar ne visose) ir videonuomoje jau galima rasti „Blu-ray“ kokybės filmų. Bet neužtenka vien kompakto – reikia ir grotuvo.

„Panasonic DMP-BD80“.

Aukštą raišką puikiai atkuria naujausių technologijų prigrūstas „Panasonic DMP-BD80“ „Blu-ray“ grotuvas. Ne tik vaizdo, bet ir garso – grotuvas turi galimybę prijungti 7.1 garso sistemą. Žinoma, jis groja ir DVD diskus, taip pat nesunkiai atkuria mp3, avi, mpg ir kitus populiariausius vaizdo ir garso formatus (beje, juos paleisti galima ne tik iš CD ar DVD, bet ir iš USB atmintinės ar SD atminties kortelės). Tikras kino teatras namuose...

Be to, grotuvą galima prijungti prie interneto (gaila, tik laidu) ir žiūrėti „Youtube“ klipus, nuotraukas ir pan.

Funkcijų grotuve daugiau, nei gali prireikti, o ir valdymas nesudėtingas.

Gaila, grotuvas neturi vidinės atminties, taigi įsirašyti filmų ar laidų nepavyks. Be to, jo kaina siekia 1,3 tūkst. Lt. Turint omenyje, jog paprastą DVD grotuvą galima įsigyti už kelis šimtus litų, kaina tikrai didoka. O kas sakė, kad kokybė – pigus malonumas?

 

 

 

Lietuvos radijo ir televizijos taryba siekia, kad ateityje nacionalinio transliuotojo programoms būtų skirtas atskiras transliacijos tinklas.

 

Antradienį LRT nutarė kreiptis Vyriausybę prašydama u‍tikrinti, kad LRT būtų skirti viso tinklo, į kurį telpą 10 kanalų, transliacijų pajėgumai, BNS po tarybos posėd‍io sakė jos pirmininkas Dainius Radzevičius.

"Šiandien LRT tarybos posėdyje nuspręsta, kad kreipsimės su tokiu pasiūlymu. (...) LRT nori pasiekti vartotojus, nori, kad tai būtų u‍tikrinta įstatymų ir strategijų kūrimo lygmenyje, jog mūsų valstybė kurdama technines sąlygas programų transliavimui u‍tikrintų galimybę tai daryti LRT", - kalbėjo D.Radzevičius.

Toks kreipimasis Vyriausybei teikiamas Susisiekimo ministerijai svarstant Radijo da‍nių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategijos pakeitimus. Pasak LRT tarybos pirmininko, būtent šioje strategijoje turėtų būti įtvirtinti prašomi LRT transliavimo pajėgumai.

"Susisiekimo ministerija rengia tokią strategiją, kuri susijusi su skaitmeninės televizijos plėtra, ateitimi, ir mes siūlome atskiru punktu joje įrašyti, kad Lietuvos gyventojai turėtų galimybę turėti priėjimą prie visų nacionalinio transliuotojo tiek radijo, tiek televizijos kuriamų programų suformuojant atskirą skaitmeninį TV tinklą", - aiškino D.Radzevičius.

Atskiro tinklo tinklo, anot jo, LRT galėtų prireikti, jei programos ateityje būtų transliuojamos raiškiosios televizijos arba vadinamuoju HD (angl. High definition) signalu, reikalaujančio ‍ymiai didesnio transliavimo pajėgumo.

"Kalbant apie skaitmeninius kanalus, dabar viename kanale gali būti 10 jų, HD kokybė reikalauja bent tris kartus didesnės erdvės ar talpos", - kalbėjo LRT tarybos pirmininkas.

"LRT administracija pateikė savo duomenis ir pasiūlymus dėl tolimesnės plėtros, jog strategijoje būtų numatyta ir neatsitiktų taip, kad atėjus 2012 ir vėlesniems metams, formuojant atskirus skaitmeninius tinklus nebus galimybės turėti tokį atskirą tinklą ir transliuoti programas. Visiškai logiška, kad taryba turėtų pasirūpinti, kad būtų kur transliuoti", - sakė D.Radzevičius.

Analoginės televizijos transliacijos Lietuvoje turėtų būti visiškai nutrauktos ir vien prie skaitmeninės televizijos pereita 2012 metų rudenį.

 

 

 

 

Skaitmeninė televizija

1. NEMOKAMŲ (NEKODUOTŲ) KANALŲ ژIŪRĖJIMAS 2012 m. pabaigoje Lietuvoje bus išjungta analoginė TV. Tad jeigu jūs ‍iūrite televiziją naudodami "paprastą" anteną, prieš įsigydami kitą televizorių, ieškokite, kad jūsų naujas pirkinys būtų tinkamas ‍iūrėti DVB-T MPEG-4 (MPEG-2 NETINKA). Taip pat norėtųsi akcentuoti, kad skaitmeniniu ant‍eminiu būdu transliuojama ir nemokamos (nekoduotos) ir mokamos (koduotos) programos. Skaitmeninės Gala (visoje Lietuvoje) ir Balticum TV (Vilniaus apylinkėse) paslaugos naudotojai mato koduotus kanalus bei moka u‍ juos abonentinį mokestį. Norintiems ‍iūrėti nekoduotus (nemokamus) kanalus u‍tenka įsigyti tinkamą įrangą. 1.1. Kur ir kokiais kanalais matoma iki 14 nemokamų (iki 12 lietuviškų ir iki 2 u‍sienyje ruoštų) TV programų per skaitmeninę ant‍eminę TV? Skaitmeninė ant‍eminė TV vienintelė suteikia galimybę matyti iki 14 kanalų nemokamai. Šios TV programos transliuojamos iš siųstuvų, kurie dirba 4 respublikiniais tinklais. Du respublikinius tinklus pri‍iūri LRTC, kitus du - Teo LT, AB. Iš šių keturių tinklų (LRTC I ir II bei Teo LT, AB I ir II tinklo) siųstuvai jau veikia daug kur, o 2010 metų pabaigoje turi veikti beveik visose Lietuvos vietovėse. Dar vienas siųstuvas (53 kanalas Vilniuje) yra naudojamas UAB "Balticum TV".

Skaitmeninė TV sparčiai populiarėja. Lietuva jau ‍engė tvirtus ‍ingsnius į skaitmeninės televizijos erą. Skaitmeninė TV nuo įprastos analoginės skiriasi tuo, kad vaizdas ir garsas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu signalu.

Skaitmenininis signalas yra daug atsparesnis įvairiems trukd‍iams nei analoginis, todėl televizoriaus ekrane rodomas daug kokybiškesnis vaizdas. Būtent skaitmeninė TV suteikia galimybę mėgautis itin gera vaizdo ir garso kokybe, matyti daugiau TV programų. Praktiškai galime sakyti, kad jeigu yra skaitmeninis signalas, tai bus ir vaizdas.

Skaitmeniniai signalai gali nešti standartinės raiškos televizijos signalą (angl. SDTV – standart definition television) ir/arba raiškiosios televizijos signalą (angl. HDTV - high definition television). Šiuo metu pasaulyje smarkiai įsigalėjusi SDTV, tačiau ateitis priklauso HDTV.

Standartinės raiškos televizijai (SDTV) naudojama 768 × 576 arba 1024 × 576 taškų rezoliucija, sukuriamas 4:3 arba 16:9 vaizdo formatas. Be to, SDTV suteikia vieną didelį privalumą – įgalina vienu "standartiniu" TV kanalu transliuoti nuo 2 iki 10 TV programų (angl. multiplexing). Naudojama įranga sugeba "išpakuoti" signalų srautą ir televizoriaus ekrane matome daugiau TV programų. Tokiu būdu, transliuojant SDTV, galima siųsti keletą TV ir radijo programų, teikti interneto ir balso telefonijos paslaugas.
 
Raiškiąją televiziją (HDTV) galima ‍iūrėti 1280 × 720 (formuojama kadrų) arba 1920 × 1080 (formuojama puskadrių). Į vieną "standartinį" TV kanalą galima patalpinti iki 3 raiškiosios TV programų. Perduodamas vaizdas ir garsas yra nepriekaištingos kokybės, netgi aukštesnės nei DVD. Vaizdas iš transliavimo studijos atitinkama programine įranga suglaudinamas ir siunčiamas į retransliatorių. Antena pagautą signalą specialus priedėlis (minėtas set top-box) arba pats televizorius iškoduoja ir televizoriaus ekrane matomas aukštos kokybės vaizdas ir girdimas aukštos kokybės garsas. Šiuo metu per palydovą jau perduodamas TV signalas HDTV formatu. Per palydovą retransliuojamas TV programas jau siūlo ‍iūrėti keletas skaitmeninės ir internetinės TV operatorių Lietuvoje.

Skaitmeninė TV skverbiasi per lėtai

Per metus skaitmeninės televizijos abonentų Lietuvoje pagausėjo 8 proc.. Rinkos dalyviai sako, kad tokie plėtros tempai per lėti, ‍inant, kad 2012 m. šalyje bus išjungta analoginė TV, rašo „Verslo ‍inios“. Kaip pagrindinė kaltininkė įvardijama Susisiekimo ministerija, delsianti u‍sukti skaitmeninės TV viešinimo kampaniją.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, abonentų, kurie naudojasi mokamomis įvairių technologijų skaitmeninės TV paslaugomis, skaičius per metus padidėjo 8,4 proc. ir bir‍elio pabaigoje pasiekė 245 900. Taigi
mokamą skaitmeninę TV jau mato apie 17–18 proc. Lietuvos šeimų. Kiek šeimų šią TV ‍iūri nemokamai, nes yra savarankiškai įsigiję priedėlius ar modernius televizorius, RRT neskelbia.

Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Sigitas Babilius mano, kad skaitmeninės TV plėtros tempai šalyje gerokai per lėti.

„Plėtrą stabdo tai, kad iki šiol nėra vykdoma skaitmeninės TV viešinimo kampanija. Jau pusantrų metų raginame Susisiekimo ministeriją ją pradėti, tačiau ji vis nepradeda“, – kalba jis.

Anot S. Babiliaus, netgi vykdant aktyvią kampaniją, paprastai lieka 5–10 proc. gyventojų, kurie TV išjungimo dieną nebūna pasiruošę priimti skaitmeninę TV: Estijoje šią vasarą pereinant „prie skaičiaus“ tokių ‍iūrovų buvo
likę 8 proc., Latvijoje – apie 25 proc.

Lietuvoje analoginę TV dabar ‍iūri apie 45 proc. gyventojų.